Lobį radau

Būtent taip turėčiau pavadinti savo du tūkstančiai dvyliktuosius metus. Ir beskaitydami šį įrašą, tikriausiai, suprasite kodėl.

Prasidėjus šiems metams turėjau viską, apie ką žmogus gali pasvajoti. Tėvus, senelius, draugus, na ir žinot, tie visi kiti banalūs, bet be proto svarbūs dalykai, kaip kad sveikata, stogas virš galvos ir panašiai. 

Nors tėtis grįžo 2011 metų lapkričio mėnesio pabaigoj, tačiau šį įvykį priskiriu 2012 metams. Nes du tūkstančiai vienuoliktaisiais kartu praleidom lygiai 36 dienas, kas tikrai nublanksta prieš visus du tūkstančiai dvyliktuosius. Labai gerai pamenu tą jausmą, kai buvo keista matyti jį, sėdintį ant sofos ar apskritai kažką veikiantį namuose. Atrodo, savas žmogus, bet laiko, jog apsiprastume vėl būti kartu, tikrai prireikė. Na ir tuomet prasidėjo tie visi buitiniai kivirčai dėl nesąmonių, bet visada laikiausi nuomonės, jog tai yra normalu ir netgi profilaktiškai būtina. Susigyvenom. Ir štai vėl sužinau, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog jis vėl išvyks. Ir vėl prasideda nerimas.

Ironiška, bet su draugėmis, su kuriomis švenčiau du tūkstančiai dvyliktųjų pradžią, nebebendrauju. Jau daug priverkus čia esu dėl draugų, tai gal nebevarysiu sau ir jums negatyvo. Tiesiog noriu pasakyti, kad kartais vienus reikia paleisti, kad atrastum tuos vienintelius ir tikrus. 

Žadėjau konkrečiai nevardyti asmenų, bet kalbant apie tikrus draugus, negaliu nepaminėti Miglės. Jau anksčiau stebėjausi ir negalėjau patikėti, kad virtualioj erdvėj sutiktas žmogus gali būti toks svarbus. Nežinau, čia gal koks užkeikimas visus pačius pačiausius sutikti kompo pagalba. Kad ir kaip ten būtų, esu be galo be krašto laiminga. Tiek dėl Miglės, tiek dėl Joanos. Abi yra belekaip mieliakės, prikolnos, dalina pačius geriausius patarimus, pasitiki manim ir dievagojasi dėl savų rūpesčių. Svarbiausia, žinau, kad bėdoj nepaliks. Atmerks akis, kai manosios bus užsimerkusios. Iškeiks, jei reikės. 

Su Kotryna kiek kitokia istorija. Kartu šokius lankėm (tebelankom), tik nebendraudavom kažkaip. Ir vieną dieną pagalvojau kodėl gi ne. Tiesą sakant, nemaniau, kad susibendrausim iki tiek. Taip pat dėl to labai džiaugiuosi ir branginu Kotrynutę labiausiai kaip tik įmanoma. Tik užknisa jos nuolatinis neapsisprendimas visais klausimais, bet ir tai yra savotiškai žavu.

Puikiai prisimenu, kaip nemėgau savo klasės, kaip maniau, kad senosios nieks nepakeis. Prisipažįstu, kad taip manyti buvo negražu ir dabar man dėl to labai gėda, nesss... Dabar nuomonė visai kitokia. Kiekvienas esam individualus, vienas kitą papildom. Susigyvenom pagaliau. Ir bendraujam ne tik mokykloj, dėl ko dar labiau džiaugiuosi. Vienu žodžiu, klasytė mano jėga yra. Bučkis.

Tad štai visi manieji lobiai, kuriuos po ilgų ieškojimų pagaliau radau. Dėl visų labai džiaugiuosi ir visus labai branginu. 

Dėkoju, kad nepatingėjot paskaityti. Gerų du tūkstančiai tryliktųjų man ir jums:)

P.S. myliu Kotrę

P.P.S. belekaip belekaip myliu

P.P.P.S. ir ji mane myli

ir dar Agnę myliu

ir jūs visi nuostabūs, bučiuoju

Kalėdos?

Su nostalgija prisimenu metus, kai Kalėdos buvo mėgstamiausia metų šventė. Dievinau prekybos centrų šurmulį, juose lakstančius bei stengiančius išrinkti tinkamą dovaną žmones. Kažkas nepaprasto atrodė ir paprastos lemputės, kuriomis būdavo apkarstytas visas miesto centras, o kur dar grojanti kalėdinė muzika... Akimirksniu pasijausdavo artėjančios šventės.

Šiandien taip nebėra. Sako, jog Kalėdos (ir apskritai visas Advento laikotarpis) yra atleidimo ir gėrio skleidimo metas. Nujaučiu, kad dauguma šį faktą pamiršta ir tos masiškai perkamos ir dovanojamos dovanos yra tik pareigos jautimo reikalas. Žinot, gi Kalėdos, kaip aš galiu nieko nedovanoti.

Dirbtinė rožė niekada nekvepės kaip tikra. Norą dovanoti turime jausti visada, ne tik tuomet, kai namuose pasipuošiam eglę, prisistatom įvairių atseit šventišką nuotaiką kuriančių daikčiukų, o miestas pasipuošia spalvingomis girliandomis. Nebus jokių Kalėdų, jei nejausim jų savo viduje.

Jauskite norą daryti gera ne tik tuomet, kai ateina Adventas. Ir sakydama „daryti gera“ nešneku apie iš „Maximos“ nupirktus niekučius: padėkit močiutei pereiti gatvę, paneškit jos pirkinių maišelį, nusišypsokit nepažįstamajam, palaikykit duris kažką sunkiai nešančiam, nepykit ir nekeikit skubančio, jog pastūmė... Tokie dalykai ir kuria Kalėdas.

Kalėdos širdyje ištisus metus, skamba gerai, tiesa?

Vandeniukas aš

Šiais metais informatikoje pasirinkau kompiuterinės leidybos šaką, ar kaip čia pavadinti. Dirbam su miscrosoft publisher programa ir atliekam užduotis, pateiktas vadovėly. Dažniausiai nieko įdomaus ten nebūna, bet vakarykštės užduoties turinys man patiko.

Esu iš tų žmonių, kurie domisi įvairiais faktais apie savo charakterį. Kaip kad kokios blogosios ir gerosios yra žuvų zodiako ženklo pusės, kokio temperamento yra žiurkės metais gimę žmonės ir pan. Vakar praplėčiau žinias apie vandens stichijai priklausančius žmones (tuo tarpu ir apie save, žuvis visgi esu). 

Tiksliai nepamenu, kas ten buvo rašoma, nes tik perbėgau visą tekstą akimis. Užduočiai skirto laiko buvo mažai ir reikėjo labiau susikoncentruoti į jos atlikimą, o ne į paprastą ir niekuo neišsiskiriantį tekstą. Tačiau vieną faktą prisimenu labai gerai. Perfrazuosiu, nes žodis į žodį neatsimenu, bet buvo kažkas panašaus į: vandens stichijos atstovams nuolat reikia draugijos, jie mėgsta būti apsupti žmonių ir labai vertina santykius. Ir tuomet pagalvojau, jog taip yra iš tikrųjų.

Mano gyvenime tikriausiai buvo tik vienas tarpsnis, kada aplinkui esantys žmonės užknisdavo juodai. Na, tas laikotarpis baigėsi ir dabar žmonių man reikia kaip oro. Galbūt nebesureikšminu taip jų elgesio, charakterio bruožų, galų gale, kalbos manierų. Išmokau priimti kiekvieną tokį, koks jis yra. Žinoma, vis tiek daugiausia bendrauju su tais, kurie kažkuom primena mane. Nes nesutinku, kad priešingybės traukia. 

Nemėgstu būti viena. Tada dažniausiai visai nenorom pradeda veržtis įvairios mintys. Ir vėlgi apie žmones. Pradedu mąstyti, jog esu per daug atsidavusi draugystei. Dėl jos turi stengtis dvi, trys ar keturios (priklausomai nuo chebros dydžio(?)) pusės, o ne viena vienintelė. Nežinau kodėl, bet anksčiau ta viena vienintelė pusė ir būdavau aš. Mama sako, kad galbūt toms kitoms pusėms irgi atrodydavo, jog labai stengdavosi dėl draugystės, bet anoks čia stengimasis, kai susitikimas įvyksta tik tuomet, kai apie tai susimąstydavau aš. Nesmerkiu tų žmonių, nes visgi su jais man buvo be proto gera. Tačiau atėjo laikas, kai pavargau viską nešti pati, supratau, kad jiems gerai ir be manęs. Draugystė, atrodžiusi tokia tikra, nutrūko ir dabar tiesiog pasilabinam.

Kai paleidau tą draugystę, supratau, kad pasielgiau labai drąsiai, nes nieko, apart jų, daugiau neturėjau. O žmogui, kuriam reikia kitų žmonių, tai yra gana drąsu. Likau viena. 

Bet kaip sakoma, po kiekvienos nesekmės prašvinta šviesa (kad ir kaip banaliai tai skambėtų, bet kam išradinėti dviratį). Atradau savus žmones. Žmones, kurių mąstymas ir požiūris į daugelį dalykų sutampa. Pagaliau pajutau, ką reiškia tikri ir atsidavę draugai. Supratau, ką jaučia kiti, kai jais yra rūpinamasi. Tikriausiai tai yra vienas iš geriausių jausmų pasauly. 

Guess who's back?

Laaaaaaaaabas!

Keista sveikintis po gana ilgo laiko. Apskritai keista rašyti. Nežinau, kaip čia viskas gavosi, bet šiandien sedėdama mokykloj sugalvojau, kad noriu vėl rašyti. Tiesa, abejoju ar visa tai bus taip, kaip buvo iki dabar. Omeny turiu temas ir patį rašymo stilių. Visiškai nepasiilgau pasakojimų apie savo monotoniškas darbo dienas bei kaskart skirtingus savaitgalius. 

Tikriausiai nepastebėjot, bet ištryniau apie dvi dešimtis gėdingiausių savo įrašų. Tiesą sakant, neįsivaizduoju, kaip galėjau tokius rašyti. Tiek turinio, tiek nuotraukų atžvilgiu. Ilgą laiką piršta nuomonė, jog blogas yra vieta, kurioje aprašai savo dienas, turimus daiktus, naujus pirkinius, padarė savo. 

Na, bet, kaip matot, grįžtu prie senossenos savęs. Rašau lietuviškai ir temos, ko gero, labiau primins pirmąjį blogą. Nuorodos neduosiu, nes..... gėda. Iš tikrųjų, tai nežinau, ar dažnai čia apsireikšiu, tiesiog šiandien užėjo be proto didelis noras ką nors pakervazoti. O juk mes visada ir darome tai, ko tuo metu trokštame.

It's time

I guess you've already noticed that i update my blog much rarely again. Well, i don't really want to write a long post explaining why i'm not writing here, so... 

I just think it's time to end everything. I don't enjoy blogging about my own life anymore. I begin to understand that i'm just an ordinary person living my life - nothing special happens in my life what could be interesting for other people. Well, i think showing pictures of parties where i had been and writing 'i've just eat some ice-cream' is nothing special and kind of boring and recently my posts have become exactly that type. I don't need this anymore.

I don't know if i'll stop blogging at all, maybe will write a few posts per month, but they won't be for you guys, just for me. I believe one day i'll feel like wanting to remember everything, so i'll just come here and read my posts. 

I just want to thank for everyone who enjoyed reading my blog, who promoted me to keep going, but everything that has a beginning must come to an end. Thank you all again!

 

Thanks for being with me all this time!

I LOVE YOU!

Bestie

2012 is the 10th years of our friendship and we're celebrating this occasion every single day of these years! I appreciate every second with you, my sweetheart, you really mean a lot for me. 

Thanks for being in my life :')

100!!!

This is my 100th post!

I should write something special because of this occasion, right? But you know what?.. It's 100th only here, on blogspot. As a few of you know, i was blogging on another site and actually this is my 129th post :) Don't really know what to say, just want to thank for everyone who reads my blog. It means so much to me and every single of you motivates me to keep going. Love ya all!

Afghan pilaf

My dad still can't forget his time spent in afghanistan. I believe he won't forget it for the rest of his life. Being away for six months without relatives is sooo hard. I'm really happy that everything is over and he'll stay in lithuania for ever :) Today he made an afghan pilaf which is soooooo tasty that i must share some photos of it. It's quite hard to do, so i won't do a recipe post, sorry!

I'm soooo happy those snowy days are gone! Sun is shining and my mood is pretty awesome, how cool is that! Today i had no lessons, just went to the cinema to watch a film called 'how we played the revolution' in order to mention Lithuanian independence day which is on 11th March. The film was really good and i don't know why, but when i watch that kind of films i'm always ashamed of how everything is now. People just don't appreciate the freedom they have now, i doubt whether they pity the people who died for freedom... People are so spoiled today and i'm really ashamed because of them. 

But today is friday and the first part of it was totally amazing! My bff karolyte has a little party today at her place and i still don't know if i could make it or not. And now i have to tidy my room, wash dishes and do other houseworks. Parents' little helper ahaha :)) 

Have a good friday everyone! Kisses!!!!!!

Saulutė šviečia, į kiemą kviečia

What an amazing weather we had yesterday! It wasn't very warm, because the wind was blowing all the time, but i really wanted to go out for a moment. I asked my mom to come with me and she took our camera and said 'i'm gonna take a few photos of you'. I like the way she takes pictures. 

I got quite cold and couldn't pose for photos anymore, so offered to mommy to go to the local cafe for some coffee. Our house is ~200metres from that cafe, but you know, there are days when you enjoy drinking coffee somewhere else, not at home. A very nice waitress asked us if we'd like to have some dessert and i  was already saying yes when my mum interrupted me and said no. We will make one at home, sweetie. 

After we drank coffee, we decided to visit my grandma. I felt really sleepy, so i had a nap while my mom and grandma were talking about everything. Then i woke up, talked to grandma a little bit and came home, because friends of parents had to come. I got in touch with Vika and asked her to come too! Luckily, she could make it and after a few minutes she was already at my place. We watched eurovision song contest selection of lithuania and i must say that the winner is pretty good. You can listen to the song HERE. 

So that's all about my saturday. Now i have to do my hw and study for chemistry test which is tomorrow. I hope everything will be okay :) Have a good week everyone!

xoxo,

G :)

Spring has sprung

Hey guys!

Doesn't it sound good that it's already spring?! I'm really happy, because summer is getting closer and closer. I thought i like cold weather and wearing chunky sweaters and stuff like that, but actually i don't. I can't wait to wear short-sleeved tops, shorts and dresses!.. Weather today isn't very good, i'd really like to see a sunlight just for a moment :) 

 

I couldn't have a better beginning of the spring! It doesn't matter that roads are covered by loads of snow, the sun in my heart really shines. I checked my post box today and found a letter!!! I was so surprised, 'cause i don't get lots of letters and i immediately came home and opened it. It was one of those letters which are written by hand. I was so excited, 'cause this kind of letters is really a rarity. The letter warmed me up very much! I can't say how happy i was when i finished reading it. The content was really nice and i was smiling all the time while reading this miracle!

The letter was sent by the girl who has the same name as mine, also she celebrates her birthday exactly on the same day as i do! Isn't that incredible? Her name is Goda and she celebrates her bday on the 23rd of February. I still can't realize it :)) Anyway, i'm looking forward to meet her, i think we could be really close friends :)

cheers,

G :)

Stylish blogger awards

Whop whop! Kažkaip nežinau, nuo ko pradėti, galbūt užteks tik tiek, jog gavau stylish blogger apdovanojimą. Buvau jį gavusi ir tada, kai dar rašiau į blogas el tė, beje, karts nuo karto užsuku ten paskaityti savo senų įrašų, nusišypsoti priverčia. Tą kartą jį gavau visai ne dėl to, kad kažkam patiko mano rašliavos. Tiesiog Joana gavo šį apdovanojimą, o taisyklės yra taisyklės, jį reikia perduoti kažkam kitam. Taip Jonce ir padarė. Tai štai tokia trumpa istorija apie tai, kaip buvo gautas mano pirmasis stylish blogger apdovanojimas :)

Šį kartą kiek kitaip. Reguliariai skaitau Gabrielės blogą ir labai nudžiugau pamačiusi, kad tokį apdovanojimą gavo ir ji. Niekada nežiūriu, kokio ilgumo yra įrašas, tiesiog atsidarau ir skaitau. Paskutinio Gabrielės įrašo pabaiga mane švelniai nustebino. Buvau nominuota stylish blogger apdovanojimui! Žinant, kad šios merginos sekamų tinklaraščių kiekis yra gana nemažas, tikrai smagu, jog tarp nominančių yra ir mano vardas.
Kaip ir sakiau, šis žaidimas turi keletą taisyklių. Viena iš jų - parašyti 7 faktus apie save.

• Negaliu savęs atrasti stiliaus klausimu. Labai patogiai jaučiuosi apsirengusi palaidinę, marškinukus... įvairius švarkelius, aptemptas kelnes. Kaip ir dauguma merginų, jaučiu, jog turiu batų maniją, ypač aukštakulniams. Šiek tiek keista, kad vos prieš pusę metų pakeitusi stilių, jaučiuosi tokia sava. Bet... puikiai jaučiuosi su tėčio džemperiais, kelnėmis su klynu ties keliais, apdribusiais marškinėliais ir sportbačiais. Nuo apsirengimo stiliaus taip pat labai priklauso ir mano elgesys. 
• Ilgą laiką buvau įsitikinus, kad mano muzikinis skonis visada išliks toks pat. Taip ir yra. Kai pradėjau klausyti rimtesnės muzikos, atradau hip-hopą. Jis mane taip paveikė, jog norėjau mesti lietuvių liaudies šokius ir pradėti lankyt street dance ar kažką panašaus; taip pat viename žaidime mano nick'as buvo HipHopere :D tačiau po kelių metų pajutau simpatiją rokui. Mama sako, jog taip yra todėl, nes kol buvo nėščia, dalyvavo visuose Foje koncertuose. Roko klausiau neilgai, niekaip negalėjau atrasti sau patinkančių grupių, o visada klausyti vienos pabodo. Dėdė įskiepijo meilę elektroninei muzikai. Po trijų metų supratau, kad nesijaučiu laiminga klausydama tokios muzikos. Grįžau prie hip-hopo. Negaliu apsakyti, kokią harmonija jis many sukuria, man būna taip gera, nu taip gera, negaliu!
• Esu patriotė. Džiaugiuosi, kad gimiau Lietuvoje, kad esu lietuvė. Džiaugiuosi, kad šneku lietuviškai. Anksčiau kaip ir dauguma svajojau, kaip išvyksiu už Lietuvos ribų geresnio gyvenimo ieškoti. Nepatiko man savanaudžiai lietuviai, visada pikti, paniurę, viskuo nepatenkinti... Nepatiko ir atmosfera pačioje šalyje. Bėgant šešioliktiems mano gyvenimo metams įvyko greitas lūžis. Nė pati nepastebėjau, kaip pradėjau mylėti savo gimtinę, kaip pradėjau grožėtis geltonais rapsais, kuriuos matydavau pakeliui į Kauną... Jaučiau beribę laisvę, kuomet bėgant nuo žaliuojančio kalno, vėjas kedeno mano plaukus. Supratau, kad tokio jausmo nesuteiks jokia kita šalis.
• Žmonių knarkimas kurią nors dieną nuves mane į depresiją. Jaučiu nėra tokios personos, kuri taip kankintųsi knarkiant kitam žmogui, kaip aš. Nu taip nervai verda, negaliu... todėl dažniausiai pradedu verkti (wtf?). Dar įsikišu į ausis kištukus, bet vis tiek girdžiu tą knarkimą! Mano klausa tikriausiai per daug gera...
• Svajoju studijuoti psichologiją, tačiau gyvenimas ryškiai iš manęs tyčiojasi. Nemoku nei biologijos, nei matematikos. Tiksliau, biologijos tai nekenčiu ir vien todėl, nes ten TIEK teorijos, kad pražilt įmanoma ją mokantis. O su skaičiais aš iš viso susipykus, todėl matematika su manimi ir nedraugauja. Neturiu tokio mąstymo, kuris reikalingas norint suprasti matematiką.
• Mano kambarys niekada nebūna tvarkingas. Man pačiai šlykštu, kad esu pana, o kambarys kaip pas bachūrą. Susitvarkau ir tą pačią dieną vėl viską sujaukiu. Padariau išvadą, kad taip yra dėl aprašinėtų sienų (čia kaip ir sakiau, kad drabužiai mano elgesį įtakoja labai), todėl nusprendžiau, kad kambary reikia permainų ir maždaug balandžio mėnesį bus pradėtas remontas. Tuomet turėtumėte sulaukti ir room tour.
• Turiu kažką panašaus į šeštąjį jausmą. Pati dar neįvaldžiau to, bet žiauriai nejaukiai pasijaučiu, kai apie ką nors pagalvoju ir taip nutinka. Pavyzdžiui, vakar laukiau autobuso, pagalvojau apie vieną vaikiną, kuris kadaise per miesto šventę mane kalbino ir taip BAM praėjo jis pro stotelę... Dar būna, kad pasigendu mamos skambučio (aš pripratus, kad ji dažnai skambina), todėl pažiūriu į telefoną ir nespėjus jo į rankas paimti, matau, kad skambina mama. Nu va tokių visokių dalykų vyksta :)

Tai tiek apie mane, o dabar esu įpareigota nominuoti kitus bloggerius. Neskaitau daug blogų, o ir didžioji dalis jų - užsieniečių. Skaitau vos kelis lietuvių blogus, todėl stylish blogger apdovanojimą noriu perduoti Dafnei. Tebūnie tai paskatinimas atgaivinti blogą :)

G

Birthday gifts

Hey!

I marked my bday on friday and had loooots of fun! Some of you asked me when you'll be able to see some photos of my sweet sixteen party and all i can say is i don't know. My camera is broken, i can't take pictures using a flash, so my friends brought their own cameras and i don't know when i'll get all those photos. But i'm planning to get them during the next week, so it's quite fast :) It's kind of a long introduction, so talk less work more :))

milka singles mix

I'm not crazy about milka chocolate, but i always enjoy when someone gives me to taste it :D Also, i have to buy it when it has a lower price, so it's a good choice to give me milka as a gift. I can't remember who gave me this (maybe kotryna), but i'm really thankful for that! 

chocolate made in germany and given to me by meda&enrika&aiste

 

Flowers!!! I didn't like to get them in recent years, but now my opinion changed a lot. Flowers can really cheer me up, especially now, when the weather outside isn't very good. Most of them are colored pinkly what i reaaaaaally like, 'cause pink is one of my favourite colours! Thanks for everyone who brought me these :)

money money money must be funny in the rich man's world......

Since i always have a lack of money, i asked my friends to bring me some. Kidding... I go on a roadtrip with my dance friends every summer and it costs a little bit much, so i always say to my friends that giving money as a gift is always a good idea. When i put them all together i can easily pay for the bus ticket and it means that i'm gonna have a great time with my besties! I can't remember when was the last time i didn't ask for money ahaha :))

t-shirt that says i have the pussy i make the rules! given by migle&dovile

I really like this one! My friends know how naughty i am, so it fits perfectly to me :)) I also mentioned something for sisters that i'm about to make a t-shirt like that, but they were faster and gave it to me. Gonna rock every crazy party with this one hehe :D 

So that's it. As you can guess the main gift is moneyyyy, lots of money. In total, i got about 900Lt what is ~260€ if you wonder :) Quite a number, huh? So, as i said a post with some photos will be posted the next week, keep on reading if you're interested in moments of my birthday party! :)

thanks for reading,

G ;)

Btw, i have no idea why i'm wearing my sunglasses at home o_O

16

HAPPY BIRTHDAY TO ME!!!!!!!!

The very last photos of me being 15

Nostalgia

meh/kotryna/karolyte

Yesterday i had a concert in my primary school. I haven't been there for like 3 years, just didn't want to feel that nostalgic feeling.
When i opened the door, everything seemed so familiar. Summarily i saw a little girl and she reminded me of myself when i was little. She was running downstairs just like i did more than 5 years ago. It really touched me. I wish i could bring all these old times back.

boy who studies in our class now

my old classmates

my primary school teacher and me in the beginning of 4th grade

I really miss all the old classmates of mine. Some of them are my classmates now, but it isn't the same. Visiting my primary school brought me lots of memories and i was quite upset after a concert. It's the best school ever and the fact that it'll be closed in two years is very disappointing... Children who study there are really the happiest children in the world! 

Winter pleasures

Hey!

I had nothing to do today, but wanted to go out somewhere, so i asked my mom to go for walk around our countryside. I took my camera with me, 'cause i had an idea for some photos and i thought my mom could realize it. But it was very cold outside, i stopped wanting those photos, so me and mom thought it's the best time to go to the local cafe. We had an argument yesterday and i really wanted to talk about it with her. Everything went okay, we started talking about everything and most of the time we talked about my bday which is coming soon. She said she can't believe i'm gonna be sixteen and she still thinks i'm her babygirl. Awww... :)) 

night with karolyte

Hey!

So karolyte stayed with me on monday. We were planning to study a little bit, but it wasn't as we expected. Basically we were surfing the internet, listening to music and so on. I don't know how it happened, but we didn't notice how fast time is going. We went to sleep almost in the morning and we had a lack of sleep when we woke up. In addition, we overslept and woke up at about 8am... So, we missed the first lesson which is chemistry, quite important subject, huh? Aaaaand the bus drove away right in front of our eyes... It couldn't be better :D In the end, karolyte's mom came and took us to school. What a funny adventure in the morning, ahaha! :D

meh-karolyte

Migle's bday party

GOOD GIRLS ARE MADE OF SUGAR AND SPICE MY GIRLS ARE MADE OF VODKA AND ICE

meh/vi/migle/aiste/rutaah

HAPPY BDAY SWEETIE

Don't really know what to say, so just want to share some photos of friday night. I also have three videos, maybe i'll post them later, keep on reading!

I hope 16th years of Migle's life will be awesome! 

Kisses,

G

Quick snack

Hey!

I'm about to watch the newest episode of pretty little liars. I don't know what about you, but i must have something in my mouth when i watch films or TV series. So, i decided to make a quick snack that reminds me of my parents childhood stories. They always tell me that those sweet things remind them of their childhood. 

So, here we go :)

This is all you need: some long loaf slices, an egg, some milk & some sugar

I also made a picture of process 

 1. Beat the egg. 2. Whisk the egg, pour some milk (don't pour too much!) and mix everything up.

3. Put the long loaf slice into this mass, make sure it touches the mass just a little bit, otherwise it won't be tasty.

4. Put the long loaf slice on the pan and then sift some sugar on it.

5. Do the same step with another side.

6. Put all the slices on the plate and sift some sugar one more time.

 

GOOD APPETITE! :)

__________________________________________________________________________

just a random shot of my cat while cooking

Cheers,

G :)

Saturday with J!!!

Hey!

I can't explain how happy i am! Yesterday mom woke me up and asked me if i want to go to Kaunas and i was like what? to Kaunas? sure!!! and of course i summarily thought about Joana. We're friends for like 5 years and it's incredibly strange that we met each other on the internet. I've never thought that i could meet someone so close to me on the internet. 

I'm really upset about living in different places, 'cause we meet up just for like 3 times in a year. But that's better than nothing and when we have a meeting we spend hours just talking to each other and laughing. It's never enough for us, we try to stay together as long as possible and when it's time to say goodbye i'm almost crying. It's a really strong relation between us and it kills me when i realize i'll see her just after three months. 

We appreciate every minute spending together, we try to do as much as possible while being together. I can easily say she's one of my besties!

joana♥/meh

it was very cold outside, so we spent hours sitting in vero cafe @Akropolis

meh trying not to pose, lol :D

I didn't even notice how those 5 hours flew by. I told you it's never enough for us! Can't wait to see her again! Maybe i will be able to make it on her birthday which is in April :')

Superduperhyperekstramegaultra happy G ^^

weekend @Kirse's place

webcam powahhh

All i can say - i always have fun with this girl. She does everything to make me smile! I really appreciate all of her efforts and now i'm feeling much much better. 

Kisses for you, beauty :*

G