Feb 29, 2012

Stylish blogger awards

Whop whop! Kažkaip nežinau, nuo ko pradėti, galbūt užteks tik tiek, jog gavau stylish blogger apdovanojimą. Buvau jį gavusi ir tada, kai dar rašiau į blogas el tė, beje, karts nuo karto užsuku ten paskaityti savo senų įrašų, nusišypsoti priverčia. Tą kartą jį gavau visai ne dėl to, kad kažkam patiko mano rašliavos. Tiesiog Joana gavo šį apdovanojimą, o taisyklės yra taisyklės, jį reikia perduoti kažkam kitam. Taip Jonce ir padarė. Tai štai tokia trumpa istorija apie tai, kaip buvo gautas mano pirmasis stylish blogger apdovanojimas :)


Šį kartą kiek kitaip. Reguliariai skaitau Gabrielės blogą ir labai nudžiugau pamačiusi, kad tokį apdovanojimą gavo ir ji. Niekada nežiūriu, kokio ilgumo yra įrašas, tiesiog atsidarau ir skaitau. Paskutinio Gabrielės įrašo pabaiga mane švelniai nustebino. Buvau nominuota stylish blogger apdovanojimui! Žinant, kad šios merginos sekamų tinklaraščių kiekis yra gana nemažas, tikrai smagu, jog tarp nominančių yra ir mano vardas.
Kaip ir sakiau, šis žaidimas turi keletą taisyklių. Viena iš jų - parašyti 7 faktus apie save.
  • Negaliu savęs atrasti stiliaus klausimu. Labai patogiai jaučiuosi apsirengusi palaidinę, marškinukus... įvairius švarkelius, aptemptas kelnes. Kaip ir dauguma merginų, jaučiu, jog turiu batų maniją, ypač aukštakulniams. Šiek tiek keista, kad vos prieš pusę metų pakeitusi stilių, jaučiuosi tokia sava. Bet... puikiai jaučiuosi su tėčio džemperiais, kelnėmis su klynu ties keliais, apdribusiais marškinėliais ir sportbačiais. Nuo apsirengimo stiliaus taip pat labai priklauso ir mano elgesys. 
  • Ilgą laiką buvau įsitikinus, kad mano muzikinis skonis visada išliks toks pat. Taip ir yra. Kai pradėjau klausyti rimtesnės muzikos, atradau hip-hopą. Jis mane taip paveikė, jog norėjau mesti lietuvių liaudies šokius ir pradėti lankyt street dance ar kažką panašaus; taip pat viename žaidime mano nick'as buvo HipHopere :D tačiau po kelių metų pajutau simpatiją rokui. Mama sako, jog taip yra todėl, nes kol buvo nėščia, dalyvavo visuose Foje koncertuose. Roko klausiau neilgai, niekaip negalėjau atrasti sau patinkančių grupių, o visada klausyti vienos pabodo. Dėdė įskiepijo meilę elektroninei muzikai. Po trijų metų supratau, kad nesijaučiu laiminga klausydama tokios muzikos. Grįžau prie hip-hopo. Negaliu apsakyti, kokią harmonija jis many sukuria, man būna taip gera, nu taip gera, negaliu!
  • Esu patriotė. Džiaugiuosi, kad gimiau Lietuvoje, kad esu lietuvė. Džiaugiuosi, kad šneku lietuviškai. Anksčiau kaip ir dauguma svajojau, kaip išvyksiu už Lietuvos ribų geresnio gyvenimo ieškoti. Nepatiko man savanaudžiai lietuviai, visada pikti, paniurę, viskuo nepatenkinti... Nepatiko ir atmosfera pačioje šalyje. Bėgant šešioliktiems mano gyvenimo metams įvyko greitas lūžis. Nė pati nepastebėjau, kaip pradėjau mylėti savo gimtinę, kaip pradėjau grožėtis geltonais rapsais, kuriuos matydavau pakeliui į Kauną... Jaučiau beribę laisvę, kuomet bėgant nuo žaliuojančio kalno, vėjas kedeno mano plaukus. Supratau, kad tokio jausmo nesuteiks jokia kita šalis.
  • Žmonių knarkimas kurią nors dieną nuves mane į depresiją. Jaučiu nėra tokios personos, kuri taip kankintųsi knarkiant kitam žmogui, kaip aš. Nu taip nervai verda, negaliu... todėl dažniausiai pradedu verkti (wtf?). Dar įsikišu į ausis kištukus, bet vis tiek girdžiu tą knarkimą! Mano klausa tikriausiai per daug gera...
  • Svajoju studijuoti psichologiją, tačiau gyvenimas ryškiai iš manęs tyčiojasi. Nemoku nei biologijos, nei matematikos. Tiksliau, biologijos tai nekenčiu ir vien todėl, nes ten TIEK teorijos, kad pražilt įmanoma ją mokantis. O su skaičiais aš iš viso susipykus, todėl matematika su manimi ir nedraugauja. Neturiu tokio mąstymo, kuris reikalingas norint suprasti matematiką.
  • Mano kambarys niekada nebūna tvarkingas. Man pačiai šlykštu, kad esu pana, o kambarys kaip pas bachūrą. Susitvarkau ir tą pačią dieną vėl viską sujaukiu. Padariau išvadą, kad taip yra dėl aprašinėtų sienų (čia kaip ir sakiau, kad drabužiai mano elgesį įtakoja labai), todėl nusprendžiau, kad kambary reikia permainų ir maždaug balandžio mėnesį bus pradėtas remontas. Tuomet turėtumėte sulaukti ir room tour.
  • Turiu kažką panašaus į šeštąjį jausmą. Pati dar neįvaldžiau to, bet žiauriai nejaukiai pasijaučiu, kai apie ką nors pagalvoju ir taip nutinka. Pavyzdžiui, vakar laukiau autobuso, pagalvojau apie vieną vaikiną, kuris kadaise per miesto šventę mane kalbino ir taip BAM praėjo jis pro stotelę... Dar būna, kad pasigendu mamos skambučio (aš pripratus, kad ji dažnai skambina), todėl pažiūriu į telefoną ir nespėjus jo į rankas paimti, matau, kad skambina mama. Nu va tokių visokių dalykų vyksta :)
Tai tiek apie mane, o dabar esu įpareigota nominuoti kitus bloggerius. Neskaitau daug blogų, o ir didžioji dalis jų - užsieniečių. Skaitau vos kelis lietuvių blogus, todėl stylish blogger apdovanojimą noriu perduoti Dafnei. Tebūnie tai paskatinimas atgaivinti blogą :)

G