Šiandien taip nebėra. Sako, jog Kalėdos (ir apskritai visas Advento laikotarpis) yra atleidimo ir gėrio skleidimo metas. Nujaučiu, kad dauguma šį faktą pamiršta ir tos masiškai perkamos ir dovanojamos dovanos yra tik pareigos jautimo reikalas. Žinot, gi Kalėdos, kaip aš galiu nieko nedovanoti.
Dirbtinė rožė niekada nekvepės kaip tikra. Norą dovanoti turime jausti visada, ne tik tuomet, kai namuose pasipuošiam eglę, prisistatom įvairių atseit šventišką nuotaiką kuriančių daikčiukų, o miestas pasipuošia spalvingomis girliandomis. Nebus jokių Kalėdų, jei nejausim jų savo viduje.
Jauskite norą daryti gera ne tik tuomet, kai ateina Adventas. Ir sakydama „daryti gera“ nešneku apie iš „Maximos“ nupirktus niekučius: padėkit močiutei pereiti gatvę, paneškit jos pirkinių maišelį, nusišypsokit nepažįstamajam, palaikykit duris kažką sunkiai nešančiam, nepykit ir nekeikit skubančio, jog pastūmė... Tokie dalykai ir kuria Kalėdas.
Kalėdos širdyje ištisus metus, skamba gerai, tiesa?
