First of all i want to apologize that this post is gonna be in my native language. I just found it easier to write everything in lithuanian this time :)
Du tūkstančiai vienuoliktieji man davė labai daug. Visų pirma, suvokimą, kaip gera būti jaunu žmogumi. Tai tikrai yra toks laikotarpis, kai galim daryti viską, ką norim. Ir visiškai dėl nieko nesiparint. Gyvenam tik kartą. Būtent šie žodžiai padeda padaryti reikiamą sprendimą itin crazy situacijoje. Dažniausiai taip ir būna 'whatever, you only live once'. Kol esam jauni, norim išbandyti daug ką. Nu ir davai, nes kiekvienas turim savo gyvenimą, jei kažką padarom, reiškia patys taip norėjom, nesivarginkit pamokslaudami apie ateitį. Reikia gyventi čia ir dabar. Praeitis yra praeitis, jos nesusigrąžinsi. Ateities niekad negali planuoti, nes nežinai, kas nutiks rytoj. Dabartis yra dovana, turim ją kuo geriau išnaudoti. Nežinau, kodėl šitai rašau pastraipoje 'kaip gera būti jaunu', gal dėl to, kad tai supratau būtent jaunystėje, o ne po laiko. Žžžžiauriai gerai.
Įsitikinau, kad žmonės keičiasi. Ir netgi labai. Man užteko vienos nakties, kad visas pasaulio supratimas pasikeistų. Neįsivaizduoju, kaip tai įvyko, bet tuo momentu tikrai pajaučiau, kad gyvenu. Neslėpsiu, tam prireikė alkoholio. Ne, negaudžiau komos. Taigi, mano asmenybės keitimasis prasidėjo būtent nuo to. Kardinaliai pakeičiau nuomonę apie alkoholį ir kitus pričiundasus. Anksčiau buvau gerokai nusistačiusi prieš visą tą šlamštą, bet kuo toliau, tuo labiau atsileidau. Niekada nesmerkiau geriančių, rūkančių ar narkotikus vartojančių žmonių, bet tai daryti man atrodė tiesiog neetiška. Ir kalbu apskritai apie viską, net ir vyno taurelė man atrodė kažkas tokio. Juokinga, ką?
Kalbant apie kitus žmones... Nenoriu net galvoti apie tai, kaip kai kurie mano draugai pasikeitė. Ne į gerąją pusę. Iš pradžių maniau, jog taip atrodo tik man vienai. Klydau, visgi. Kuo toliau tuo daugiau girdėjau pastabų, kad x, y ir z tapo visiškai kitokie. Ir pyktis ima vien pagalvojus, kiek daug idiotų aplinkui. Kartais tikrai jaučiuosi kaip mazgotė.
Susigrąžinau seną draugystę. Sunku patikėti, kad mano ir karolytės santykiai buvo beveik nutrukę. Buvo man kažkas užėję, visiškai nebejaučiau, ką darau. Iš viso, kokia buvau kvaiša, kaip žmonės dar galėjo mane pakęsti... Gal ir nepakentė, tik nesakė nieko. Anyway, labai džiaugiuosi, kad vėl tapom tokios artimos. Galbūt ir esam skirtingos, kartais pavargstam viena nuo kitos, bet praėjus kelioms dienoms, mums vėl trūksta buvimo kartu. Negana to, turim tokį pat tikslą: norim nugyventi savo jaunystės metus taip, kad paskui nekeiktumėm savęs, kad kažko nepadarėm. Norim, kad būtų ką prisiminti ir papasakoti. Tiesiai šviesiai, tai tiesiog norim gyvent. Gyvenam.
Žodžiu, svarbiausias dalykas įvykęs 2011 metais - mano pačios pasikeitimas. Tapau visiškai priešinga senajai godai. Anksčiau rūpindavausi dėl visko. Labiausiai dėl aplinkinių nuomonės. Blogi kontrolinių pažymiai atrodė tarsi pasaulinio dydžio katastrofa. Nenormaliai daug galvodavau. Daug verkdavau. Ir šiaip buvau kažkokia priplaukus. Žiauriai džiaugiuosi, kad tie depresūchos pilni metai praėjo ir dabar galiu normaliai gyventi. Nemąstydama, ką pagalvos kiti, nesiparindama dėl blogų pažymių, neverkdama dėl šūdų... Daugelis dalykų, kurie anuomet atrodė tokie svarbūs dabar yra paskutinėj vietoj.
Man vis dar nesuvokiama, kaip per vieną naktį viskas galėjo šitaip pasikeisti. Nors ir nesuvokiu, bet be proto džiaugiuosi, kad taip įvyko. Nebegalėčiau antrus metus gyventi taip, kaip anksčiau gyvenau.
Kiekvienais metais sau kažko linkiu. Taigi šiais metais sau linkėjau:
- Linksmai atšvęsti savo gimtadienį. ٧
- Be ašarų akyse išlydėti tėtį į tolimus kraštus ir su ašarom jį pasitikt sugrįžusį :')
- Nuvykti į Daniją.
- Su šokių grupe apturėti dar vieną įsimintiną kelionę. ٧
- Susirasti naujų (ir tikrų!) draugų. Bei sustiprinti santykius su dabartiniais. ٧
- Patirti nuostabių pojūčių bei nuotykių per vasaros atostogas. Noriu vadinti šią vasarą geriausia per savo trumpo gyvenimo metus.
- (apturėti šuolį parašiutu, t.y. išmaldauti mamos leidimo tam) ٧
- MYLĖTI.
- Na ir kaip praėjusiais metais - būti laiminga. ٧
Tėtį išlydėjau su ašaromis. Laikiausi iš paskutiniųjų, bet buvo be proto sunku. Pratrūkau ir pykau. Iš to pykčio nebenorėjau jo matyt, nesulaukiau jo lipimo į autobusą. Greitu žingsniu ėjau prie mūsų mašinos ir tėtis sušvilpė. Neatsisukau. Paskutinį kartą tądien jį mačiau prieš pasirodant mano ašaroms. Na, o pirmą kartą po išvykimo pamačiau jį lapkričio 24. Stovėjo prieš mane. Vėl apsiverkiau. Taigi šio punkto įgyvendint nepavyko.
Į daniją neišvariau, bettttt krikšto mama iš danijos atvarė pas mus. Aišku, ne tas pats, bet vis geriau, nei nieko.
Tikrai patyriau nuostabių pojūčių ir nuotykių per vasaros atostogas. Gaila, ne tokių, dėl kurių galėčiau šią vasarą vadinti geriausia.
Tiesiai šviesiai sakau, nemylėjau. Tikrai nebuvo tokio, dėl kurio skraidytų pilve drugeliai, širdis imtų plakti dvigubai greičiau ir visi kiti tie dalykai, kurie būna įsimylėjus. Žinot, netgi džiaugiuosi dėl to.
2012 metais noriu sau palinkėti:
- Pagaliau tikrai ir iki paskutinės detalės susitvarkyti kambarį.
- Prisikviesti joaną ir dią į panevėžį.
- Pasidaryti tatuiruotę (norėjau pasidovanot kalėdoms, bet neišėjo).
- Užsidirbti savų pinigų.
- Neiššvaistyti 366 dienų veltui, vis kažką veikti ir daryti.
- Ir vėl būti laiminga :)
Ir jums tradiciškai linkiu laimės, nelyginti savo problemų su tikromis katastrofomis, įgyvendinti 2012 metų planus ir nesinervinti, jei kas blogai buvo du tūkstančiai vienuoliktuosiuose. Ir kas be ko, gyventi :)
G
