Laaaaaaaaabas!
Keista sveikintis po gana ilgo laiko. Apskritai keista rašyti. Nežinau, kaip čia viskas gavosi, bet šiandien sedėdama mokykloj sugalvojau, kad noriu vėl rašyti. Tiesa, abejoju ar visa tai bus taip, kaip buvo iki dabar. Omeny turiu temas ir patį rašymo stilių. Visiškai nepasiilgau pasakojimų apie savo monotoniškas darbo dienas bei kaskart skirtingus savaitgalius.
Tikriausiai nepastebėjot, bet ištryniau apie dvi dešimtis gėdingiausių savo įrašų. Tiesą sakant, neįsivaizduoju, kaip galėjau tokius rašyti. Tiek turinio, tiek nuotraukų atžvilgiu. Ilgą laiką piršta nuomonė, jog blogas yra vieta, kurioje aprašai savo dienas, turimus daiktus, naujus pirkinius, padarė savo.
Na, bet, kaip matot, grįžtu prie senossenos savęs. Rašau lietuviškai ir temos, ko gero, labiau primins pirmąjį blogą. Nuorodos neduosiu, nes..... gėda. Iš tikrųjų, tai nežinau, ar dažnai čia apsireikšiu, tiesiog šiandien užėjo be proto didelis noras ką nors pakervazoti. O juk mes visada ir darome tai, ko tuo metu trokštame.
