Net nežinau nuo ko pradėti. Manyje tiek daug jausmų, emocijų. Niekad nemaniau, kad stebėjimas viską iš šalies gali šitaip užburti. Keistai jaučiausi nešokdama kartu su jumis. Pripratau dalyvauti visur, kur tik yra galimybė. Ir tos galimybės šįkart neturėjau. Galvoje raibuliavo įvairios mintys. Dalinausi jomis su Karolyte, Ieva ir Auguste. Vieningai nusprendėm, jog juodai jum pavydim :)
Šiurpuliukai po kūną bėgiojo jūsų pasirodymą žiūrint. Ir lupų kampučiai tiesiog savaime kilo aukštyn. Buvo nuostabu žiūrėti į jus. Visi iki vieno buvot atsidavę šokiui. Ir šokot taip nuoširdžiai, jog lietuvių kalbos žodyne nėra žodžio tam apibūdinti.
Apturėkit patį geriausią laiką. Parodykit visiems, ką mokat. Gyvenkit šokiu. Susipažinkit su naujais žmonėm, atraskit kažką naujo. Nenusvilkit petukų. Ir šiaip neįdekit labai smarkiai, bo mums pavydą kelsit. Parvežkit daug fotkyčių iš tos nuostabios šalies. Nešiokitės širdutėj mus, nors ir būsim už tūkstančių kilometrų vieni nuo kitų. Pynimėlis mes esam. Ir nesvarbu, kad pusė mūsų liks čia, Lietuvoje, o kita pusė Kipre, mes visada kartu.
Laimingos kelionės, mielieji!
Bučkis,
G :*
